Apie Žaliaraštį
Žaliaraštis – tai rašto darbas apie Lietuvos botanikų draugijos komunikacijos planą.
Situacijos analizė
Komunikacijos planas
Šiame darbe nagrinėjame draugijos atgimimą ir jos komunikacijos poreikius bei strategijas.
Analizė
Išsamiai nagrinėjame draugijos komunikaciją ir iššūkius.
Situacija
Draugijos dabartinės komunikacijos būklė.
Iššūkiai
Pagrindinės problemos, trukdančios sklandžiai komunikacijai.
Tikslai
Ką norime pasiekti per komunikacijos planą.
Sprendimai
Numatytos priemonės gerinti komunikaciją.
→
→
→
→
Antraštė: 1. Situacijos analizė
Paantraštė: 1.1. Organizacijos komunikacijos ir rinkos tyrimas
Šiuo metu LBD komunikacija yra ankstyvojoje vystymosi stadijoje. Atlikus kokybinį pusiau struktūruotą interviu su LBD valdybos atstovais, išryškėjo pagrindinė problema: komunikacija yra fragmentiška, reaktyvios prigimties (orientuota į momentinius GPM paramos prašymus) ir neturi aiškaus turinio plano. Organizacijos nariams (mokslininkams) trūksta skaitmeninio turinio gamybos įrankių bei vizualinio pagrindo, nuo kurio jie galėtų atsispirti. Socialiniai tinklai leidžia ne tik skleisti informaciją, bet ir kurti bendruomenes (Lovejoy & Saxton, 2012), tačiau LBD šio potencialo iki šiol neišnaudojo.
1.2. SSGG analizė
Stiprybės: Aukštas narių kompetencijos lygis; autentiškas, mokslu pagrįstas turinys; platus ekspertų tinklas 12-oje Lietuvos miestų.
Silpnybės: Žemas matomumas viešojoje erdvėje; nenuosekli skaitmeninė komunikacija; riboti žmogiškieji resursai turinio valdymui.
Galimybės: Augantis visuomenės susidomėjimas ekologija ir tvariu gyvenimo būdu; bendradarbiavimas su universitetais (pvz., VDU); interaktyvios skaitmeninės platformos.
Grėsmės: Didelė konkurencija dėl auditorijos dėmesio socialiniuose tinkluose; algoritmų ribojimai; narių nubyrėjimas dėl informacijos stokos.
1.3. Konkurencinė aplinka ir tendencijos
NVO sektorius, arba „trečiasis sektorius“, reprezentuoja aplinkosauginius bei kultūrinius interesus (Caniballas et al., 2024). Socialiniuose tinkluose LBD konkuruoja dvejose frontuose:
Tiesioginiai konkurentai: Botanikos sodai ir mokslo institucijos, turintys profesionalias komunikacijos komandas ir didesnį biudžetą.
Netiesioginiai konkurentai: Gamtos influenceriai ir edukaciniai Instagram/TikTok kanalai (pvz., Dainavos gamtos fondas), kurie naudoja labai vizualų, supaprastintą turinį. Išvada: Šiuolaikinė auditorija tikisi dialogo, o ne vienakryptės informacijos (Ihm, 2024). LBD privalo supaprastinti mokslinę kalbą, naudoti storytelling (istorijų pasakojimo) metodą ir pateikti vizualiai patrauklų turinį.
Parengė:
