Laukių ąžuolo pergalė: priminimas apie tai, kas iš tikrųjų svarbu

Lietuvos botanikų draugija kartu su visa gamtai neabejinga bendruomene džiaugiasi istoriniu pasiekimu – ketvirtą šimtmetį skaičiuojantis Laukių ąžuolas oficialiai pripažintas Europos metų medžiu. Ši pergalė – tai ne tik titulas, tai visos Lietuvos vienybės įrodymas.

„Ne ąžuolas laimėjo, visi laimėjom. Visa bendruomenė, visi organizatoriai ir, aišku, ąžuolas, apie kurį sukosi beveik visų pastarųjų metų darbas“, – savo emocijomis dalijasi Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis.

Ši pergalė priklauso kiekvienam iš mūsų – visiems, kurie balsavo, dalijosi žinia ir savo veiksmais parodė, kad likimas ąžuolų senolių, saugančių mūsų krašto istoriją, mums nėra svetimas.

Kur slepiasi Lietuvos ąžuolų senoliai?

Laukių ąžuolo istorija atskleidžia įdomią tiesą apie Lietuvos gamtinį paveldą. Taip jau susiklostė, kad seniausieji mūsų ąžuolai šiandien stūkso ne didžiulėse giriose, o kaimų laukuose, atvirose ganyklose ar sodybų pakraščiuose. Jie išliko ne dėl atsitiktinumo, o todėl, kad buvo saugomi ištisų šeimų ir bendruomenių, apipinti legendomis bei padavimais.

Tuo tarpu miškuose ąžuolų likimas neretai būdavo kitoks. Apie tai byloja didžiulio skersmens kelmai Balbieriškio girioje – tylūs liudininkai prieškario kirtimų, kai Lietuvos valstybė, stebėdama ekonominius iššūkius, ieškojo lėšų plėtrai.

Ar sugebėsime užauginti naujus milžinus?

Šiandieninė ąžuolo pergalė verčia kelti nepatogius, tačiau būtinus klausimus. Dabartinis miškų tvarkymas numato, kad ūkiniuose miškuose ąžuolo kirtimo amžius siekia vos 121 metus, o ekosistemų apsaugos miškuose – 201 metus. Tačiau botanikos mokslas mums primena: ąžuolų amžius gali siekti 500 metų ir daugiau.

Kyla klausimas: ar su esama miškų ūkio politika mes kada nors sugebėsime užauginti tokius įspūdingus medžius, koks yra Laukių ąžuolas?

Lietuvos botanikų draugija kviečia ne tik švęsti pergalę, bet ir susimąstyti apie ilgalaikį santykį su mus supančia gamta. Linkime sau ir visiems išmokti saugoti ąžuolus ne tik tada, kai jie tampa Europos metų medžiais, bet ir tada, kai jie tik pradeda savo ilgą šimtmečių kelionę.

Norite daugiau sužinoti apie tai, kaip saugomi Lietuvos miškų senoliai? Sekite mūsų naujienas rubrikoje „Žavėjimasis augalais“.

LRT.lt nuotr.